Liūdnos žinios sukrėsta Indiana laukia naujo mesijo: ar juo taps D.Sabonis?

Indianos „Pacers“ gerbėjus vakar pasiekė su nerimu lauktos ir daugelį į neviltį nuvariusios žinios – komandos lyderis Victoras Oladipo, sausio 23-osios rungtynėse su Toronto „Raptors“ lygioje vietoje sukniubęs ir išneštas iš aikštės, patyrė keturgalvio šlaunies raumens traumą, dėl kurios be krepšinio turės praleisti visą likusį sezoną, rašo Alfa.lt.

Nors 26-erių gynėjui šis sezonas nebuvo toks sėkmingas kaip pernykštis – V. Oladipo vietoje 23,1 taško rinko jau tik po 19,2, „Pacers“ ekipai neabejotino jos vedlio praradimas yra itin skaudus galvojant apie balandį prasidėsiančias atkrintamąsias varžybas – jose paprastai yra išskiriami žvaigždės statusą užsitarnavę krepšininkai, o V. Oladipo tą įrodė jau pernai, kai septynerių rungtynių serijoje prieš Klivlando „Cavaliers“ per susitikimą rinko po 22,7 taško, atkovojo po 8,3 kamuolio ir atliko po 6 rezultatyvius perdavimus.

Vis dėlto reguliariajame sezone Indianos krepšininkai jau įrodė, kad gali išsiversti ir be ryškiausios savo žvaigždės. V. Oladipo dėl kelio skausmų jau ir prieš tai praleido 11 rungtynių, o jose „Pacers“ ne tik nesubyrėjo, bet ir fiksavo ne ką prastesnius rezultatus, nei su savo lyderiu – iškovojo septynias pergales ir išsilaikė tarp Rytų konferencijos viršūnę šturmuoti bandančių klubų.

Negana to, „Pacers“ laimėjo ir abejas rungtynes, kuriose V. Oladipo patyrė traumą – sėkmingai jiems pasibaigė tiek lapkričio 17-osios susitikimas su Atlantos „Hawks“, kuriame gynėjas žaidė vos 5 min., tiek ir minėtosios rungtynės su „Raptors“, kuriose komandos lyderis traumą patyrė tesužaidęs vos 10 min.

Akivaizdu, kad iškritus ryškiausiai ekipos žvaigždei, į kurią dažniausiai krypsta ne tik priešininkų, bet ir komandos draugų akys, pasitempti privalo visi likę „Pacers“ žaidėjai. Ir pasitempia – daugelio jų rodikliai išauga, o ne išimtimi yra ir statistiškai antru svarbiausiu ekipos žaidėju šiame sezone tapęs Domantas Sabonis.

Lietuvis iš viso sužaidė 10 rungtynių, kuriose „Pacers“ vertėsi be V. Oladipo – vieninteles jis praleido tuomet, kai buvo pasisukęs čiurną. Dėl tos pačios priežasties jo žaidimo laikas buvo ribotas dviejuose iš tų dešimties mačų, tad apžvelgdami D. Sabonio įtaką komandos žaidimui, turėtume atsižvelgti tik į likusius aštuonis mačus, kuriuose V. Oladipo nežaidė, o D. Sabonis rungtyniavo be traumos padarinių.

Per šiuos susitikimus aukštaūgis iš Lietuvos rinko po 15,3 taško, atkovojo po 11,3 kamuolio ir atliko po 4,3 rezultatyvaus perdavimo. Visi šie rodikliai – aukštesni nei Domanto sezono vidurkiai: rezultatyvumą jis pagerino per 0,4 taško, atkovotų kamuolių rodiklį – per 1,8 kamuolio, o taip pat atliko ir 1,5 daugiau rezultatyvių perdavimų nei įprasta.

Ženkliai išaugo ir lietuvio panaudojimo rodikliai – jei visą sezoną jo panaudojimo procentas, apskaičiuojamas pagal tai, kokia dalis komandos atakų baigiasi D. Sabonio taškais, rezultatyviais perdavimais, metimais arba klaidomis, siekia 23,4 proc., tai rungtynėse be V. Oladipo šis rodiklis šoktelėjo beveik trimis procentais – iki 26,2 proc.

Akivaizdu, kad D. Saboniui dabar gerokai labiau reikės rūpintis komandos draugų įtraukimu į žaidimą – V. Oladipo buvo antras komandoje pagal rezultatyvius perdavimus, o jį nuo suolo pakeisiantys Tyreke‘as Evansas ir Aaronas Holiday nepasižymi tokiu geru aikštės matymu ar gebėjimais atmesti kamuolį po to, kai pritraukia varžovų gynybą.

Ar iki šiol statistiniais duomenimis neabejotinai antru geriausiu komandos žaidėju buvęs D. Sabonis po V. Oladipo iškritimo iš rikiuotės taps Rytų konferencijos lentelės viršutinėje dalyje įsitaisiusios ekipos lyderiu ir pagal rezultatyvumą? Vargu.

Taip, lietuvio atsakomybės, ypač kuriant žaidimą ir asistuojant kamuolį komandos draugams, gerokai išaugs, tačiau tai nereiškia, jog Domantas aikštėje praleis daugiau laiko – atakuojančio gynėjo trauma niekaip nepadės „centrui“ iš Lietuvos gauti daugiau minučių ant parketo, šiemet rungtyniaujančiam po kiek daugiau nei 25 min.

V. Oladipo paliktą spragą veikiausiai kamšys jau minėti gynėjai ir lengvojo krašto puolėjo pozicijoje žaidžiantis Bojanas Bogdanovičius, kuris komandos lyderiui patyrus kelio traumą prieš kelis mėnesius jau įrodė, kad sėkmingai gali tapti „naujuoju komandos Oladipo“.

Kroatas per 11 rungtynių atkarpą, kai „Pacers“ žaidė be savo vedlio, rinko net po 19,4 taško ir ženkliai pranoko savo sezono vidurkį, kuris šiuo metu nesiekia nė 16 taškų. Taip atsitiko nepaisant to, kad B. Bogdanovičiaus žaidybinis laikas pakito itin nežymiai – kroatas žaidė puse minutės ilgiau nei įprasta.

Vis tik nei jam, nei savo rezultatyvumą kiek mažiau išauginusiems T. Evansui ir A. Holiday nepavyko iš V. Oladipo sėkmingai perimti žaidimą kuriančių krepšininkų vaidmenis – visų trijų žaidėjų rezultatyvių perdavimų vidurkiai išaugo vos keliomis dešimtosiomis, o tai neprilygo D. Sabonio padarytam šuoliui – +1,5 sukurtos progos komandos draugams.

reklama

Dar viena V. Oladipo palikta terpė „Pacers“ žaidime – elitiniai jo skaičiai gynyboje. Nors šiemet Indianos ekipa to dar pernelyg nepajuto, pernai amerikiečiui sėdint ant suolo šios ekipos per 100 atakų praleidžiamų taškų skaičius išaugdavo ženkliai – vid. 8,2 taško.

Vos 193 cm ūgio gynėjas pasižymėdavo ir pagal standartinę gynybą atspindinčią statistiką – pernai su 2,4 perimto kamuolio vidurkiu jis pirmavo visoje NBA, o taip pat ir blokuodavo net po 0,8 metimo per susitikimą, kas lenkė beveik dviem dešimtimis centimetrų aukštesnio D. Sabonio rodiklį.

Šiemet visi šie rodikliai buvo sumenkę, tačiau tai galima paaiškinti V. Oladipo problemomis su keliu – net ir grįžęs į aikštę gruodžio viduryje amerikietis turėjo pasisaugoti, o kai kurių apžvalgininkų teigimu „Pacers“ netgi paskubėjo su savo lyderio sugrąžinimu į rungtynes – esą gydytojai jiems patarė pataupyti krepšininką dar bent kelias savaites.

Kad ir kaip norėtų, D. Sabonis gynyboje paliktų spragų kompensuoti nesugebės – nepaisant to, kad lietuvio gynybiniai rodikliai šiemet pagerėjo, jis vis dar yra laikomas ganėtinai vidutinišku gynėju, ypač kai kalba eina apie jo galimybes gaudyti komandos draugų paleistus vikrius varžovų gynėjų grandies krepšininkus.

Daug vilčių „Pacers“ gali dėti tik į kitą savo „centrą“ – Mylesą Turnerį, daugelio manymu šiemet realiai pretenduojantį į geriausiai lygoje besiginančių žaidėjų penketus. Prastesnius rodiklius puolime už D. Sabonį demonstruojantis amerikietis tai kompensuoja būtent prie savojo krepšio, kur jam teks dar didesnė našta, gaudant varžovus, kurie pasinaudos V. Oladipo trūkumu ir prasiverš pro pirmąsias „Pacers“ barikadas.

M. Turneris pirmauja lygoje pagal blokuojamų metimų procentą, be to, jo gynybinis reitingas, t.y. oponentų taškai, praleidžiami, kuomet „centras“ yra aikštėje, yra trečias geriausias NBA tarp tų, kurie per rungtynes žaidžia bent po 20 min.

Tad kaip pastebėjo ESPN apžvalgininkas Zachas Lowe, iškritus V. Oladipo, pasitempti turės ne kažkuris vienas žaidėjas, o visi likę krepšininkai, kuriuos jis pavadino „antrąja komandos žvaigžde“. Nei D. Sabonis, nei joks kitas „Pacers“ žaidėjas kol kas nėra pajėgus daryti didelę įtaką komandos žaidimui tiek renkant taškus, tiek kuriant progas, tiek ginant savąjį krepšį, tad panašu, jog lyderio netektį šios ekipos žaidėjams teks kompensuoti kolektyviniu darbu, kiekvienam užkemšant vis kitą paliktą spragą.